Spalio 26–31 dienomis TŪM komandos nariai ir pavaduotoja ugdymui Justina Lukoševičienė
dalyvavo stažuotėje Estijoje, kurioje susipažino su Estijos švietimo sistemos ypatumais, lyderystės
pavyzdžiais, įtraukiojo ugdymo organizavimu ir mokinių motyvavimu. Tai TŪM akredituotos
ilgalaikės programos „Lyderystė ir įtraukiojo ugdymo inovacijos šiuolaikinėje mokykloje:
Estijos švietimo sistemos ypatumai ir jų pritaikymo galimybės Lietuvos ugdymo įstaigose“ I
modulio stažuotė „Estijos švietimo sistemos geroji patirtis: inovatyvūs vadybos modeliai,
lyderystė, įtraukusis ugdymas, mokinių motyvavimas“.
Stažuotės dalyviai aplankė aštuonias Estijos mokyklas Tartu ir Talino miestuose. Domėjosi sektinais
lyderystės pavyzdžiais, sėmėsi idėjų, kaip organizuoti įtraukųjį ugdymą ir jį pritaikyti savo
mokykloje, kaip kurti edukacines bei poilsio erdves.
Estija – švietimo sistema, skirta kiekvienam mokiniui
Estijos švietimo sistema ypatingą dėmesį skiria specialiųjų ugdymosi poreikių (SUP) mokiniams,
siekdama užtikrinti pritaikytą ugdymą, kuris skatintų jų saviraišką ir integraciją į visuomenę. Estijos
švietimo sistema remiasi paprastumo, atvirumo ir lankstumo principais. SUP mokiniai ugdomi
bendrosiose mokyklose, specialiosiose mokyklose ir pagalbos centruose, pritaikytuose specifiniams
mokinių poreikiams.
SUP mokiniai gali mokytis drauge su bendraamžiais, stiprindami socialinius ryšius ir gebėjimą
integruotis į visuomenę. Jie taip pat gauna specialistų pagalbą: specialiųjų pedagogų, logopedų,
socialinių pedagogų ir psichologų, kurie padeda ne tik mokiniams, bet ir mokytojams pritaikyti
ugdymo procesą.
Kai kurie SUP mokiniai mokosi individualiose ar mažose grupėse (4-5 mokiniai) , kuriose lavinami
specifiniai įgūdžiai: skaitymas, rašymas, matematika ar emociniai-socialiniai gebėjimai. Mokiniai,
turintys didesnių negalių, mokosi specialiosiose mokyklose arba klasėse. Vyresniems SUP
mokiniams Estijoje taip pat suteikiama galimybė mokytis profesinėse mokyklose, kuriose ugdomi
praktiniai įgūdžiai.
Estijos mokyklos pasižymi didele autonomija, kurios pagrindas – laisvė ir pasitikėjimas
Mokyklos turi galimybę pačios spręsti, kaip pasiekti švietimo tikslų. Nevykdoma pedagogų darbo
stebėsena, jų veikla stebima tik tuomet, kai administracija gauna skundų. Tuomet pamokos stebimos
siekiant padėti mokytojui. Mokytojai patys renkasi mokymo metodiką ir priemones ugdymui
organizuoti. Skaitmeninio turinio yra nedaug, gimnazijos mokytojai naudojasi Moodle sistema ir
keliais skaitmeniniais vadovėliais. Mokytojas yra laisvas apsispręsti, kiek ir kokių skaitmeninių
priemonių naudoti.
Pamoka gali trukti ir apie 80 minučių. Pats mokytojas sprendžia, kiek ir kas kiek laiko mokiniams
skirti pertraukas, stebi jų įsitraukimą ir nuovargį. Estai mano, kad ilgesnės pamokos leidžia giliau
įsigilinti į dėstomą dalyką ir gerina mokinių akademinius rezultatus, ugdomas atsakomybės jausmas
– mokiniai patys turi pasirūpinti mokymosi progresu ir atliktais darbais. Visi, norintys mokytis
gimnazijoje, privalo išlaikyti stojamąjį egzaminą, taip pat organizuojami ir motyvaciniai pokalbiai.
Mokyklos dalyvauja įvairiose programose, skatinančiose judėti. Kadangi mokiniai mažai juda,
organizuojamos privalomos pertraukos lauke. Jos gali trukti net apie vieną valandą.
Skatinama mokytojų ir mokinių iniciatyva, bendruomeniniai renginiai yra labai reti ir
organizuojami, jei juos inicijuoja patys mokiniai. Mokyklose nėra privalomų uniformų, šventėms
naudojami marškinėliai ar kepuraitės.
Didžiausios Estijos švietimo sistemos sėkmės:
· Laisvė, įvairiapusiškumas, atsakomybė, kuriuos lydi bendradarbiavimas, atvirumas, pagarba,
pozityvumas ir pastovumas;
· Mokslu pagrįstas požiūris į pasaulį,
· Intelekto ir fizinio judėjimo koreliacija;
· Požiūris–ne ką išmokys mokytojas, o ką išmoks mokinys.
Stažuotės dalyviai taip pat lankėsi Estijos nacionaliniame muziejuje ir Ahhaa mokslo ir žinių
centre Tartu mieste, mokyklos muziejuje Palamuse bei Medicinos muziejuje Taline. Visose
paminėtose vietose mokytojai susipažino su edukacinėmis programomis mokiniams ir
mokytojams, patys išbandė įvairias interaktyvias priemones.
Lapkričio 14 d. progimnazijoje organizuota apskrito stalo diskusija, kurioje stažuotės dalyviai
pristatė Estijos švietimo sistemos ypatumus, dalinosi pastebėjimais ir galimybėmis, kaip
parsivežtas naujoves įgyvendinti mūsų progimnazijoje.
